Savanoriai neša viltį Parkinsono liga sergantiems pacientams Rostoke!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Savanoriai iš Liubzo lanko pacientus Rostoke, kad palengvintų vienatvę ir suteiktų vilties. Įžvalgos ir istorijos.

Ehrenamtliche aus Lübz besuchen Patienten in Rostock, um Einsamkeit zu lindern und Hoffnung zu schenken. Einblicke und Geschichten.
Savanoriai iš Liubzo lanko pacientus Rostoke, kad palengvintų vienatvę ir suteiktų vilties. Įžvalgos ir istorijos.

Savanoriai neša viltį Parkinsono liga sergantiems pacientams Rostoke!

Rostoko širdyje buvo sukurta nuostabi iniciatyva, skirta kovoti su vienatve ligoninėse. Savanoriai pagalbininkai įneša šiek tiek šviesos ir vilties į kasdienį pacientų gyvenimą ligoninėje Baltijos jūros laikraštis pranešė. Lankymūsi Rostoko universiteto medicinos centre, kurią koordinuoja Anne-Sophie Schafmayer, sudaro 18 atsidavusių moterų, kurios kasdien lanko pacientus trijose skirtingose ​​medicinos palatose: bendrosios chirurgijos, neurochirurgijos ir geriatrijos.

Puikus šios iniciatyvos teigiamo poveikio pavyzdys yra 60 metų Thomas Ostendorfas, kuris septynerius metus kovoja su Parkinsono ligos diagnoze. Šiuo metu jis ruošiasi kelias valandas trunkančiai giliosios smegenų stimuliacijos operacijai, kad pagerintų judrumą. Kaip ir daugelis kitų pacientų, telekomunikacijų technikas ir trijų vaikų tėvas iš Liubzo dėl didelio atstumo retai sulaukia lankytojų ir praneša apie savo ligos iššūkius – lėtus judesius ir kūno valdymo sunkumus. Tipiški Parkinsono ligos simptomai yra ne tik drebulys ir sustingę raumenys, bet ir emociniai pokyčiai, galintys reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. Mayo klinika.

Susitikimo galia

Lankymo tarnyba savo veiklą pradėjo prieš dvejus metus ir pacientams siūlo ne tik paprastus pokalbius, bet ir nedidelių pageidavimų, pavyzdžiui, saldainių ar žurnalų, išpildymą. Ostendorfas nustatė, kad pokalbiai kartais yra veiksmingesni nei vaistai. „Kiekvienas apsilankymas atneša kažką teigiamo ir padeda numalšinti vienatvę“, – aiškina Annette Pelke, gyvenanti Liubze ir jau pusantrų metų dalyvaujanti šioje vertingoje iniciatyvoje. Savo įsipareigojimą ji apibūdina kaip labai praturtinantį, ypač todėl, kad jos vaidmuo leidžia jai tiesiogiai reaguoti į pacientų poreikius.

Savanoriai didelę reikšmę teikia asmeniniams susitikimams, kurie paprastai trunka nuo dešimties iki dvidešimties minučių, bet kai kuriais atvejais ir iki pusantros valandos. Dažnai didelę įtaką daro smulkmenos: kvapas čia, geras pokalbis ten – visa tai padeda praskaidrinti negausų kasdienį ligoninės gyvenimą.

Kvietimas dalyvauti

Dalyvauti lankymo tarnyboje gali visi norintys; nereikia specialaus mokymo. Pagalbininkų įsipareigojimas yra palengvėjimas medicinos personalui, kuris dažnai kenčia nuo laiko spaudimo ir ne visada turi galimybę intensyviai prižiūrėti kiekvieną pacientą. Savanoriški vizitai ne tik mažina personalo naštą, bet ir solidarizuojasi su pacientais, kurie dažnai būna vieniši ir išsigandę.

Daugeliui savanorio apsilankymas yra vilties spindulys sunkiais laikais. Tokios iniciatyvos tampa vis svarbesnės mūsų visuomenėje ir yra pavyzdys, kaip galima parodyti gerą ranką kitų poreikiams. Tai ne tik paslauga žmonijai, bet ir galimybė kiekvienam, kuris jaučiasi galintis kažką pasiekti ir patirti džiaugsmą bei pasitenkinimą.