Visuomenė pereinamojoje stadijoje: taip keičiasi psichikos ligų sprendimo būdas

Visuomenė pereinamojoje stadijoje: taip keičiasi psichikos ligų sprendimo būdas

Psichikos ligų įvaizdis visuomenėje per pastaruosius kelis dešimtmečius labai pasikeitė. Kaip parodė įvairūs tyrimai, dinamiškai keičiasi gyventojų suvokimas, ypač apie depresiją ir šizofreniją. Neseniai paskelbtas straipsnis Veidrodis nagrinėja, kaip šie požiūriai vystėsi 1990–2020 m. ir kokios socialinės reakcijos po to.

Ypač stebina tai, kad depresija šiandien suvokiama daug mažiau neigiamai nei prieš kelis dešimtmečius. Per pastaruosius 30 metų čia įvyko daug: supratimas apie depresines sąlygas išaugo, o šizofrenija vis labiau stigmatizuojama. Depresija sergantys žmonės yra labiau susiję su kasdiene patirtimi, o šizofrenija dažnai laikoma svetimu dalyku, kurio reikia vengti.

Skirtingi suvokimai

Remiantis Vokietijos ilgalaikiu psichikos ligų stigmos tyrimu, šių skirtingų suvokimų vystymasis yra glaudžiai susijęs su žiniasklaidos pranešimais ir biologinių ligų mechanizmų supratimu. Išryškėja tendencija: psichoterapeutai ir psichiatrai vis dažniau rekomenduojami kaip pagalbos kontaktiniai centrai, o dvasinių pagalbininkų, pavyzdžiui, kunigų, parama gerokai sumažėjo. Šis pokytis rodo, kad sveikatos priežiūros sistema vis labiau remiasi mokslu pagrįsta terapija.

Kitas įdomus pastebėjimas – skirtingi socialinio priėmimo lygiai. Nors depresinės ligos daugeliui žmonių dabar yra mažiau tabu, šizofrenijos ir priklausomybių stigmatizacija išlieka stipri. Čia mažėja noras susisiekti su nukentėjusiais žmonėmis. Dėl šios raidos kyla klausimas, kokių priemonių reikia imtis, kad tvariai būtų skatinamas supratimas apie rimtas psichikos ligas ir didinamas jų pripažinimas.

Tyrimo perspektyva

Kuris straipsnyje pmc.ncbi.nlm.nih.gov Minėti požiūrių skirtumai rodo, kad visuomenės suvokimas apie psichikos ligas nėra griežtas, o nuolat keičiasi. Atrodo, kad visuomenės dėmesys krypsta į „lengvesnes“ ligas, kurios gali būti nepalankios sunkesnėms ligoms, tokioms kaip šizofrenija. Čia būtina persvarstyti, kad destigmatizavimo strategijos būtų skirtos būtent rimtesnėms psichikos ligoms, o ne tik „lengvesniems“ atvejams.

Apibendrinant galima teigti, kad psichikos ligų, ypač depresijos ir šizofrenijos, tema ir ateityje vaidins pagrindinį vaidmenį. Socialinės nuostatos ir su tuo susijęs išteklių paskirstymas sveikatos priežiūros sistemoje turėtų būti stebimas ir koreguojamas. Galiausiai turime nuolat ginčyti savo požiūrį į psichikos sveikatą, kad nukentėjusiesiems suteiktume jiems reikalingą pagalbą.

Daugiau informacijos apie psichikos ligų suvokimo raidą ir jų socialinį pripažinimą rasite straipsnyje pubmed.ncbi.nlm.nih.gov verta perskaityti. Tai leidžia aiškiai matyti visuomenės dinamiką, kuri formuoja mūsų supratimą apie psichikos ligas.