Schwesig ragina nedelsiant skirti milijardinę pagalbą savivaldybėms!
Manuela Schwesig reikalauja finansinės paramos iš federalinės vyriausybės Meklenburgui-Vakarų Pomeranijai gresiančių mokesčių nuostolių atveju.

Schwesig ragina nedelsiant skirti milijardinę pagalbą savivaldybėms!
Aiškiame kreipimesi Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos ministras pirmininkas Manuela Schwesig paragino federalinę vyriausybę iki būsimos Ministrų Pirmininkų konferencijos skirti finansinę kompensaciją už gresiančius mokesčių nuostolius. Schwesigas leido suprasti, kad dabartinės federalinės vyriausybės priemonės ekonomikai skatinti, nors ir iš esmės teigiamos, savivaldybėms neįgyvendinamos, nes jos negali susidoroti su finansiniais nuostoliais. Jos nuomone, norint pasiekti patobulinimų tiek valstybėms, tiek savivaldybėms, reikia glaustų sprendimų. Tai turi įtakos ir greitesniam investicijų nuvertėjimui, o tai labai svarbu savivaldybių finansiniam stabilumui, kaip praneša Tixio.
Nors praėjusiais metais Meklenburgo-Vakarų Pomeranijoje buvo užfiksuotas stiprus augimas, federalinės žemės vis dar jaučia besitęsiančio nuosmukio padarinius. Premjerės ir jos kolegų darbotvarkės viršuje – tokie klausimai kaip elektros mokesčio mažinimas, lengvatinis PVM tarifas viešojo maitinimo sektoriui ir didesnė pašalpa į darbą ir atgal. Schwesig taip pat gavo paramą iš Anke Rehlinger, Saro krašto ministrės pirmininkės, kuri po potvynių pradėjo taikyti privalomą stichinių pavojų draudimą mokesčių mokėtojams. Pasak Süddeutsche Zeitung, Hesse taip pat prašo daugiau finansinės pagalbos, ypač siekiant prisidėti prie padidėjusių federalinės vyriausybės išlaidų gynybai.
Potsdamo diskusija apie investicijų skatinimą
Berlyne vykusią Ministrų Pirmininkų konferenciją lydi platus sutarimas dėl vadinamojo „investicijų skatinimo“ poreikio. Dėl to iki 2029 m. valstijų ir savivaldybių pajamos gali sumažėti daugiau nei 25 milijardais eurų. Trečius metus iš eilės federalinės žemės susiduria su recesijos padariniais. Šiaurės Reino-Vestfalijos ministras pirmininkas Hendrikas Wüstas aiškiai pasakė, kad rajonai ir miestai dabar ypač kenčia nuo federalinės vyriausybės investicijų planų spaudimo. Federalinis kancleris Friedrichas Merzas nedalyvavo dėl kelionės į JAV, tačiau prieš kitą susitikimą birželio 18 d. buvo susitikęs su šalių vadovais vakarienės, praneša MDR.
Konferencijai vadovauja ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris iš Saksonijos, kuris yra „savivaldybių globėjas“ ir nori užtikrinti, kad savivaldybių nepasitenkinimas būtų išgirstas. Reikalavimai aiškūs: jei federalinė vyriausybė priima įstatymus, mažinančius pajamas, taip pat turi būti sprendimas suteikti finansinę pagalbą. Principas „Kas užsako, tas moka“ aiškiai parodo, kad valstybės ir vietos finansai turi būti pastatyti ant patikimo pagrindo, kad būtų galima atremti ateities iššūkius.
Ekonominės perspektyvos globalių iššūkių akivaizdoje
Atsižvelgdamas į šiuos finansinius iššūkius, federalinis finansų ministras pabrėžia, kad valstybės turi sugebėti prisiimti naujų skolų, kad galėtų įvykdyti trumpalaikes priemones. Tačiau federalinė vyriausybė taip pat rūpinasi, kad nei specialusis turtas, nei nauja skola nebūtų netinkamai naudojami mokesčių nuostoliams kompensuoti. Šiame kontekste nenuostabu, kad ministras pirmininkas ragina skubiai plėtoti specialųjį infrastruktūros ir klimato apsaugos fondą, siekiant panaikinti savivaldybių finansinius rūpesčius. Federalinė taryba liepos 11 d. turėtų balsuoti dėl pagalbos paketo, o tai gali būti dar vienas svarbus žingsnis teisinga kryptimi.
Apskritai akivaizdu, kad tam tikro lygio dialogas tarp federalinės ir valstijų vyriausybių yra būtinas siekiant kartu įveikti ekonominius iššūkius ir nustatyti stabilios ateities kursą. Tebėra įdomu pamatyti, kaip klostysis diskusijos ir ar premjerams pavyks įveikti savo rūpesčius. Nepasitenkinimas auga, ir yra ką pasakyti apie atsakingus Berlyno asmenis.