Heinzas Ocikas: 60 metų aistros Neubrandenburgo sodo rojuje!

Heinzas Ocikas: 60 metų aistros Neubrandenburgo sodo rojuje!

92 metų Heinzas Ocikas iš Neubrandenburgo atsigręžia į įspūdingą „Neues Leben“ sodų asociacijos istoriją. Ten jis aktyviai dirba jau 60 metų ir turi 31 nario numerį. Jo aistra sodininkystei prasidėjo kažkada pelkėtoje pievoje, kurią visam laikui pakeitė Willi-Bredel-Straße ir gretimų daugiabučių statyba. Kritęs gruntinio vandens lygis sodo šeimininkams pareikalavo gerokai pakoreguoti, o Ocikas tai meistriškai įvaldė. Savo sode jis sukūrė nedidelę oazę, kurią su dideliu atsidavimu prižiūri.

Jis naudoja 600 litrų lietaus statines, kad užtikrintų, jog jo augalai gautų pakankamai vandens, net jei pastaraisiais metais dirva tapo sausesnė. Sodininkai pardavinėjo savo produkciją „Konsum“, esančioje Straussstrasse gatvėje, tačiau šiandien Heinzas renka derlių savo šeimai. „Braškės, serbentai, agrastai, pupelės, agurkai, pomidorai, svogūnai ir morkos“ – jo sodas siūlo įvairius vaisius ir daržoves, šviežius nuo lysvės ant stalo.

Ilgametė tradicija

Heinzas Ocikas yra ne tik aistringas sodininkas, bet ir amatininkas. Bėgant metams jis įgijo įvairių techninių įgūdžių ir nuolat plėtė savo pavėsinę, įskaitant naujos DL12 įrengimą ir markizės pridėjimą. Sodas svarbus ne tik jam ir jo žmonai. Visa šeima – trys dukros, aštuoni anūkai ir aštuoni proanūkiai – daug laiko praleidžia žalioje idilėje, kuri leidžia dalintis patirtimi ir džiaugtis derliumi.

Šių sodų plėtra yra ne tik asmeninis, bet ir kultūrinis reikalas. Vokietijoje yra apie 900 000 sodo sklypų, kuriais naudojasi apie 5 mln. Šie paskirstymo sodai prisideda prie mūsų šalies žaliosios infrastruktūros ir biologinės įvairovės kūrimo bei yra neatsiejama vokiečių kultūros dalis. Sodininkystės ištakos siekia 1814 m., kai buvo įkurta pirmoji sodų bendrija. Ypač krizių metu, karų ar Vokietijos padalijimo metu, vaisių ir daržovių auginimas soduose suvaidino esminį vaidmenį vietinėje mityboje. National Geographic pabrėžia, kad paskirstymo sodai pirmiausia naudojami nekomerciniams sodininkystės tikslams, taip pat yra skirti poilsiui ir savarankiškam gyvenimui.

Sodo gyvenimas pereinamuoju laikotarpiu

Bėgant metams paskirstymo kultūra labai pasikeitė. Pavyzdžiui, VDR valstybė skatino auginimą pasėlių soduose ir pripažino maisto gamybos svarbą gyventojams. Daugelis sodininkų ne tik tvarkė savo sodus, bet ir dalyvavo bendruomenės projektuose bei aprūpindavo dalį regiono vaisių, daržovių ir kitų produktų tiekimo. MDR praneša apie sodininkus, kurie užaugino savo produktus ne tik savo reikmėms ir netgi galėjo juos eksportuoti į sostinę.

Tačiau ir šiandien paskirstymo sodai yra labiau paklausūs nei bet kada anksčiau. Maždaug 60 procentų nuomininkų šiuo metu yra vyresni nei 60 metų, tačiau pastebimai daugėja jaunų šeimų ir žmonių iš migrantų šeimų. Tai besivystančios visuomenės ir skirtingų požiūrių į savarankiškumą ir gamtos patyrimą ženklas. Prie to prisideda ir tai, kad mieste dažnai tenka ilgai laukti sklypo, o kaimo vietovėse sodų plotai kartais lieka nenaudojami.

Tačiau Heinzui Ocikui sodininkystės džiaugsmas išlieka. Jam nuostabu, kokie skirtingi jaunųjų sodininkų metodai. Savo mylimame sode jis išlieka ištikimas tradicijoms ir vertina tai kaip vertingą indėlį į tvarų gyvenimo būdą. Gražių akimirkų kupinas gyvenimas sode, pasižymintis derliumi ir šeimos susibūrimais – tikrai žalia oazė Neubrandenburge.