Audros bangos signalas Baltijos jūroje: vandens lygis kelia jaudulį!

Audros bangos signalas Baltijos jūroje: vandens lygis kelia jaudulį!

2025 m. liepos 1 d. Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos pakrantės zonose bus pateikta aktuali informacija apie Baltijos jūros vandens lygį. Vandens lygis dažnai daro didelę įtaką vietos gyventojų gyvenimui ir infrastruktūrai. Svarbios matavimo stotys, tiksliai fiksuojančios vandens lygius, veikia Vismare, Varnemiundėje, Altagene, Barte, Štralzunde, Zasnice ir Greifsvalde. Šie vandens lygiai svarbūs ne tik laivybai, bet ir potvynių prevencijai bei valdymui, kaip [Ostsee-Zeitung](https://www.ostsee-zeitung.de/lokales/ostsee-hochwasser-aktuelle-ebenestaende-in-rostock-wismar-ruegen-greifswald-am-01-07-2025-JS46P6DERZEBZC2MVFMUYL išsamiai paaiškinta.html).

Sąvokos „vidutiniškai žemas vandens lygis“ (MNW) ir „vidutinis didelis vandens kiekis“ (MHW) yra labai svarbios šiame kontekste. MNW apibūdina vidutinį vandens lygį žemo vandens laikotarpiais, o MHW – vidutinį vandens lygį potvynio metu. Varnemiundės matavimai per dešimt metų rodo, kad vidutinis vandens lygis yra 507 cm, o didžiausias potvynio lygis – 770 cm, užfiksuotas 1872 m. lapkričio 13 d.

Potvynių rizika ir valdymas

Kylantis vandens lygis yra ne tik oro reiškinys, bet ir nuolatinio Baltijos jūros potvynių rizikos požymis. Potvynių pavojaus žemėlapiai, kaip aprašyta LUNG M-V, rodo galimo potvynio mastą ir galimą vandens gylį potvynio metu. Šie žemėlapiai taip pat aiškiai parodo, kiek žmonių gali nukentėti ir kokie ekonominiai sunkumai gresia.

Kaip potvynių rizikos valdymo dalis, galimos žalos žemėlapis sudaromas pagal įvairius scenarijus, įskaitant informaciją apie įrenginius, turinčius didelį teršalų potencialą. Naujausiose iliustracijose pateikiamos techninės apsaugos nuo potvynių sistemos, kurios apsaugo potencialiai pavojingas teritorijas nuo dažnų potvynių.

Pasiruošimas ir elgesio priemonės

Savo pareiškimuose Federalinė aplinkos agentūra įspėja, kad siekiant sumažinti žalą būtina visapusiškai valdyti potvynius. Pabrėžiama, kad visiška apsauga nuo potvynių neįmanoma, tačiau galima imtis įvairių prevencinių priemonių. Tai apima atsargumo priemones valdant teritoriją, pritaikytus statybos metodus ir parengiamąsias priemones, tokias kaip potvynių prognozės ir įspėjimo sistemos, kaip nurodyta [Federalinės aplinkos agentūros] svetainėje (https://www.umweltbundesamt.de/themen/wasser/hoch-billigwasser/hochwasserriskmanagement).

Ypač svarbu tinkamai elgtis potvynio metu: reikia išjungti elektrą ir dujas, saugoti svarbius daiktus ir sukaupti atsargų. Gyventojams taip pat patariama nesiartinti prie bankų ir turėti rankinį bagažą galimų evakuacijų atveju. Potvynio atveju galima nedelsiant perspėti sirenomis, laikmenomis ir programėlėmis.

Ekonominis poveikis

Ypač ryškus pastarųjų metų pavyzdys – spalio mėnesį kilusi smarki audra, padariusi 56 mln. eurų žalą. Zasnico mieste buvo paskelbtas 42 mln.

Tebėra iššūkis nukentėjusių vietovių žmonėms teikti informaciją apie potvynių riziką ir tinkamas apsaugos priemones. Būsima apsauga nuo potvynių gali būti pasiekta tik aktyviai keičiantis įvairioms institucijoms.