Nerimą kelianti oro kokybė Štralzunde: viršytas smulkių dulkių lygis!
Dabartiniai oro kokybės duomenys iš Štralzundo 2025 m. birželio 13 d.: sutelkite dėmesį į smulkių dulkių, azoto dioksido ir ozono lygį. Sveikatos rekomendacijos.

Nerimą kelianti oro kokybė Štralzunde: viršytas smulkių dulkių lygis!
Kaip rodo Knieperdamo matavimo stotis, Štralzundo oro kokybė šiuo metu stebima kritiškai. 2025 m. birželio 13 d. didžiausias dėmesys buvo skiriamas išmatuotoms smulkių dulkių dalelių (KD10) vertėms, o 50 dalelių viename kubiniame metre ribą leidžiama viršyti iki 35 dienų per metus. Oro būklė vertinama ne tik pagal smulkias dulkes, bet ir pagal azoto dioksidą bei ozoną; šiems veiksniams priskiriamos tam tikros ribinės vertės, turinčios įtakos oro kokybei. Garsiai Baltijos jūros laikraštis Tikslus oro kokybės registravimas ir stebėjimas yra būtinas gyventojų sveikatai.
Tačiau kokios yra tikslios ribos, kurios yra svarbios mums visiems? Pažvelkime į klasifikaciją:
- „Sehr schlecht“: Stickstoffdioxid > 200 µg/m³, Feinstaub > 100 µg/m³, Ozon > 240 µg/m³.
- „Schlecht“: Stickstoffdioxid 101-200 µg/m³, Feinstaub 51-100 µg/m³, Ozon 181-240 µg/m³.
- „Mäßig“: Stickstoffdioxid 41-100 µg/m³, Feinstaub 35-50 µg/m³, Ozon 121-180 µg/m³.
- „Gut“: Keine gesundheitlich nachteiligen Wirkungen.
- „Sehr gut“: Beste Voraussetzungen für Aktivitäten im Freien.
Smulkios dulkės Vokietijoje: nerimą keliantis vaizdas
Oro kokybė yra problema ne tik Štralzunde, bet ir visoje Vokietijoje. Pagal tai Federalinė aplinkos agentūra Pastaraisiais metais vidutinės metinės PM10 vertės sumažėjo iki 15–20 µg/m³ – daug mažiau nei 50 µg/m³ praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Nepaisant šios teigiamos raidos, užterštas oras išlieka rimta rizika sveikatai. Smulkios dulkės gali sukelti kvėpavimo takų ir širdies ir kraujagyslių ligas, o dalelių dydis vaidina lemiamą vaidmenį.
Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra (DUH) neseniai paskelbė nerimą keliančius rezultatus, rodančius, kad 99 procentai matavimo stočių Vokietijoje viršija PSO rekomenduojamą 5 µg/m³ smulkių dulkių kiekį. Ypač šokiruoja tai, kad beveik trys ketvirtadaliai matavimo stočių viršija sveikatai žalingą azoto dioksido lygį – 10 µg/m³. Pasak DUH PSO nustatytų ribų laikymasis kasmet galėtų užkirsti kelią 28 900 ankstyvų mirčių nuo smulkių dulkių.
Oro kokybės rekomendacijos
Ką turėtų daryti piliečiai, jei oro kokybė pablogėtų? Jei oras „labai blogas“, reikėtų vengti fizinio krūvio lauke. Žmonės, sergantys kvėpavimo takų ligomis ar kitokiu jautrumu, turi būti ypač atsargūs. Taip pat reikėtų vengti pastangų naudojant „blogą“ orą, o naudojant „vidutinį“ orą trumpalaikis poveikis sveikatai mažai tikėtinas, tačiau į jį vis tiek reikia atsižvelgti.
Net jei fejerverkai Naujųjų metų išvakarėse gali trumpam padidinti taršą kietosiomis dalelėmis, tai neturi didelės įtakos bendrai taršai metų eigoje. Kasmet fejerverkai išskiria apie 2050 tonų smulkių dulkių, iš kurių 75 procentai susidaro vien Naujųjų metų išvakarėse. Ypač oro sąlygos gali labai paveikti šias smulkių dulkių koncentracijas. Tokių duomenų rinkimas padeda stebėti oro kokybę ir laiku imtis veiksmų.
Oro kokybės suvokimas yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema, kuri liečia kiekvieną iš mūsų. Norint išvalyti orą ir apsaugoti gyventojų sveikatą, reikia imtis kolektyvinių veiksmų.